APIE

Greitasis čiuožimas trumpuoju taku ŠORTTREKAS

Greitasis čiuožimas trumpame take (angl. Short track speed skating) yra nauja žiemos sporto šaka. Europoje ji atsirado 19 amžiaus pabaigoje ir sparčiai paplito JAV ir Kanadoje. Iš pradžių ši sporto šaka buvo praktikuojama tik treniruotėse sprinto ir posūkių technikos tobulinimui. Nuo 1906 m kasmet vykdavo varžybos, tačiau tik JAV ir Kanadoje. Europoje varžybos pradėtos vykdyti netrukus, kai greitasis čiuožimas tapo tarptautiniu sportu. Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) įkurta 1892 m, praėjus 3 metams po pirmojo Pasaulio čempionato ilgame treke. Jos būstinė yra įsikūrusi Lozanoje (Šveicarija). ISU prezidentas yra italas Ottavio Cinquanta, generalinis sekretorius šveicaras Fredi Schmid. Greitasis čiuožimas trumpame take pirmą kartą demonstruotas Kalgaryje 1988 m, į oficialią programą buvo įtrauktas XVI Olimpinėse žiemos žaidynėse 1992 m Albervilyje.

Greitojo čiuožimo trumpame take treniruotės ir varžybos vyksta ledo ritulio aikštelėje. Takelis turi būti ovalo formos 111.12 m, t.y. 60x30 m (žiūrėti priedą). Starto ir finišo linijos turi būti spalvotos ir ne storesnės kaip 2 cm. Priešstartinė padėtis užimama 0.75 m iki starto linijos. Po komandos “Į vietas”, atsistojama prie starto linijos. Startuojama po starterio šūvio.

Apranga. Per ISU čepionatus ir Olimpines žiemos žaidynes visi sportininkai privalo vilkėti nacionalinę komandinę (individuali ir estafetės rungtyse) aprangą. Ant išorinės abiejų kojų pusės užrašomas šalies pavadinimas ( raidžių dydis – ne mažesnės 5 cm). Varžybų organizatoriai turi parūpinti apdangalus ant šalmų (geltonos spalvos su juodais numeriais). Pagal oficialias ISU taisykles, kostiumai turi būti pasiųti iš specialios medžiagos šioms kūno dalims: kaklui, kirkšniai, achilo sričiai, pažastinei sričiai, rankoms nuo alkūnių iki plaštakų, plaštakoms, priekinei ir užpakalinei kelio pusėms. Neįvykdžius šio reikalavimo, nebus leista dalyvauti varžybose. Privaloma turėti odines pirštines. Greitojo čiuožimo trumpame take pačiūžos yra specialios. Jos užsakomos sportininkui individualiai. Priekinės ir užpakalinės geležtės dalies lankas turi būti ne mažiau 5 cm, nes labai didelė tikimybė sužaloti kitus sportininkus.

Varžybos. Yra vykdoma labai daug varžybų, kurių svarbiausios yra Olimpinės žiemos žaidynės, Pasaulio čempionatas, Pasaulio komandinis čempionatas, Pasaulio jaunimo čempionatas, Europos čempionatas ir kt. Sportininkai rungtyniauja ne laiko, bet vienas kito atžvilgiu. Nugalėtojas yra tas, kuris pirmas kerta finišo liniją. Laikas yra antraeilis, bet jo pagalba nustatomi olimpiniai ir pasaulio rekordai. Laimėjimas priklauso nuo sportininko nuotolio įveikimo strategijos ir meistriškumo laipsnio, lyginant su priešininku. Vyrų ir moterų estafetės vykdomos dvi dienas. Šias varžybas sudaro pusfinalis ir finalas. 8 komandos padalinamos į dvi grupes. Po pusfinalio į finalą patenka po dvi komandas. Varžybos vykdomos pagal ISU taisyklėse nurodytas programas.

Pasaulio ir Europos čempionatuose yra šios individualios rungtys: 500, 1000, 1500 ir 3000 m, 3000 m estafetė moterims ir 5000 m estafetė vyrams. Pasaulio komandinis čempionatas. Individualios rungtys: 500, 1000, 3000 m moterims ir vyrams, 3000 m estafetė moterims ir 5000 m estafetė vyrams.

Olimpinėse varžybose greitojo čiuožimo trumpame take yra 8 rungtys. Moterims: 500m, 1000m ir 3000m estafetė. Vyrams: 500 m, 1000 m ir 5000 m estafetė.

Greitojo čiuožimo trumpame take varžybų metu susirenka labai daug žiūrovų, nes jų metu vyksta stipri kova, sukeldama daug emocijų. Jas labai įdomu stebėti, nes kiekvieną sekundę sportininkas gali parkristi, o tuomet įvyksta labai daug pasikeitimų, t.y. rungtį gali laimėti ir silpnesni.

LIETUVOS GREITOJO

ČIUOŽIMO ASOCIACIJA